- triuškinti
- triùškinti (-yti K), -ina, -ino tr. K, Rtr, KŽ; Sut, Kos56, L 1. traiškyti, laužyti, skaldyti, trupinti: Eina grąžtas (viesulas), medžius triùškina, stiprus vėjas DrskŽ. Paskui išsinešei į priepirtį iš pirts (< pirtes) i triùškini [linus] su mintuvais Šk. Arklys traukia rulį su storais plačiais kuolais ir triùškina linų galveles Ps. Netrukus kilo didelė ledų banga, ir ji pamažu artinosi prie laivo, triuškindama aplinkui ledo dykumas K.Bor. | prk.: Kad ir mane gripas dusina, triùškina kaulus Dg. 2. mušti, naikinti: Pradedant Naujosios karalystės laikais, valdovas vaizduojamas dažniausiai karo vežime, galingai užsimojęs, triuškinąs priešus rš. Triùškinamasis smūgis NdŽ. | prk.: Recenzija buvo triuškinama, ir vertėjas rankraštį atsiėmė rš. Ginčydamiesi su pirmo kurso naujokais, jie įrodinėdavo silogizmais ir pasididžiuodami triuškindavo savo oponentą baisiu klausimu V.Myk-Put. 3. triaukšti, treškinti, krimsti: Triùškinti riešutus BŽ106. Tu triùškini kaulus J. Šuva triùškina pastalėj kaulelius Š. Katė pelę triùškina Ut. Veronika sveikais baltais dantimis triuškino sausainį J.Dov. 4. Ėr daug, sunkiai vežti, gabenti: Vežė, triùškino – šitiek šieno! Mžš. Triùškina, veža visi rugius, tik mūsų ne Upt. | refl. tr.: Jauni aure presuotus šiaudus nuo laukų nesiklausę triùškinas, o mes, seni, palaidų šiaudų vežimėlio bijom pasigraibyt Mžš. \ triuškinti; atitriuškinti; ištriuškinti; nutriuškinti; partriuškinti; pritriuškinti; sutriuškinti
Dictionary of the Lithuanian Language.